Baltarusija: nepaprastosios padėties režimo charakteristika

Jei revoliucijos nelaimi, ateina laikas reakcijai. Dabartinė padėtis Gudijoje – tai natūrali 2020 m. nesėkmingų demokratinių pokyčių pasekmė. Atsakymas į visuomeninės ir politinės mobilizacijos bangą buvo politinio režimo 2020 m. spalio pabaigoje įvesta nepaprastoji ir karo padėtis. Valdžios institucijų atsisakymas nuo oficialiai paskelbtos nepaprastosios padėties jokiu būdu neslepia tikrosios padėties ir tik pabrėžia, kad esant tokiam režimui valdžios institucijos mato naują normalumą.

Nustatyta nepaprastoji padėtis turi šias charakteristikas:

- Valstybės represinės sistemos (policijos, kariuomenės, specialiųjų tarnybų, kontroliuojančių institucijų) mobilizavimas. Tuo pačiu represijos dažnai būna atsitiktinio pobūdžio, kai bet kuriam piliečiui gali būti keršijama, nepriklausomai nuo jo realaus dalyvavimo protesto veikloje.

- Apribojimas arba panaikinimas dalies pilietinių teisių, ypač žodžio, susirinkimų, asociacijų laisvės, piliečių laisvo išvykimo į užsienį.

- Sugriežtinta atsakomybė už tam tikrų rūšių nusikaltimus ir veiklos, susijusios su pilietinių teisių ir laisvių įgyvendinimu, kriminalizavimas. Faktiniai piliečių veiksmai įgyvendinant žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę yra aiškinami kaip ekstremizmas ir terorizmas;

- valstybės nekontroliuojamos viešosios veiklos slopinimas. Tai taikoma ne tik viešoms politinės krypties iniciatyvoms, bet ir bet kurioms nuo valstybės nepriklausomoms iniciatyvoms, neatsižvelgiant į faktinį ryšį su protestais. Draudžiamos arba slopinamos pilietinės visuomenės organizacijos, vietos teritorinės piliečių grupės, visuomeninė kultūrinė ir švietimo veikla ir t.t.

- Policinės priežiūros įvedimas civilinės administracijos veiklai kontroliuoti. Ūkinio ir ekonominio bloko pareigūnai yra nustumiami nuo svarbių sprendimų priėmimo. Dar 2020 metų rudenį regionų administracijas prižiūrėjo prezidento padėjėjai iš buvusių saugumo pareigūnų, o praėjusią savaitę saugumo pareigūnai jau buvo paskirti ir į teisingumo ministro postą, ir net į Mokslų akademijos vadovo pavaduotojo pareigas.

- Propagandos ir ideologijos aparato mobilizavimas. Tai apima ne tik „penkias neapykantos minutes“ ir „kenkėjų“ atskleidimą valstybinėje žiniasklaidoje, bet ir mokyklų militarizavimą įvedant patriotinį ugdymą, masinius ideologinius renginius, keičiant istorijos vadovėlių turinį, kriminalizuojant nacionalinės (balta-raudona-balta) simbolikos naudojimą ir t.t.

„Nepaprastasis“ režimas keičia politinį režimą Baltarusijoje, įgydamas totalitarinės kontrolės natas. Baudžiamosios atsakomybės įvedimas ekstremistiniais pripažintų „Telegram“ kanalų abonentams, sukuria teisinį pagrindą suimti šimtus tūkstančių jų vartotojų. Siūlymai atimti pilietybę iš žmonių, kurie dėl represijų buvo priversti išvykti iš šalies turi tiesioginių analogijų su SSRS ir nacistinės Vokietijos represinėmis praktikomis.

Pokyčiai veikia ir patį politinį režimą, keičia jo vidinę struktūrą. Valdančioji grupė vis labiau primena mafijos struktūrą, organizuotą pagal asmeninio lojalumo principą ir besiremiančią tiesioginiu smurtu. Gudijos filosofas ir metodologas Uladzimiras Mackievičius šį režimo pobūdį priskyrė organizuotai nusikalstamai grupuotei, gyvenančiai pagal patrauklias „koncepcijas“. Tarp oficialios valstybės institucijų struktūros ir valdančiosios grupės yra tam tikras atotrūkis. Tipologiškai tai primena dvivaldžią sovietinę komunistų partiją, veikiančią ne pagal įstatymus ir besiremiančią smurtu bei vykdomąją valdžią, pavaldžią sovietinių įstatymų ir partijos įsakymų diktatui.

Kaip tvirtina gudų sociologas Hienadzijus Koršunovas: „valdžios institucijos griauna valstybę kaip socialinių institucijų sistemą. Valstybės institucijos atlieka joms neįprastas funkcijas ir degraduoja, todėl visuomenė praranda pasitikėjimą jomis ir visa valstybe. Baltarusijoje dabar egzistuoja ne dviguba sistema „visuomenė ir valstybė“, o triguba sistema: visuomenė, valstybė ir valdžios institucijos. Represijas vykdo būtent valdžios institucijos“.

Vertė Ričardas Jaramičius