COVID-19 epidemija Gudijoje: eiga ir pasekmės

Politinės naujienos Gudijoje užgožia visus kitus įvykius. Kai kurie jų yra labai svarbūs vidinio konteksto šalyje pažinimui. Vienas iš tokių įvykių – koronaviruso epidemija, kuri daro didelę įtaką Gudijos visuomenei, ekonomikai ir politikai.

Pagrindinės tendencijos

Nuo 2021 metų rugsėjo pabaigos Gudijoje stebimas spartus sergamumo COVID-19 augimas: lapkričio 1 dienos duomenimis užregistruota 1 890 naujų atvejų arba 602 058 susirgimų per visą epidemijos laikotarpį. Iki spalio pabaigos vidutinis naujų susirgimų skaičius per savaitę siekė daugiau nei 2000, kai kuriomis dienomis buvo pasiekti susirgimų skaičiaus rekordai. Oficialūs mirtingumo rodikliai išlieka 1% ribose (15 atvejų lapkričio 1 d. duomenimis), tai paaiškinama statistinėmis manipuliacijomis ir realių mirtingumo rodiklių slėpimu. Spalio viduryje Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad dabartinė koronaviruso banga yra pati rimčiausia nuo pandemijos pradžios, o sergamumo augimas šalyje – intensyviausias. Oficialūs šaltiniai pranešė apie didesnį sunkios ligos eigos atvejų skaičių tarp jaunesnių (30 metų) pacientų, sunkios ligos eigos atvejų nėščioms moterims ir išaugusį mirtingumą. Problemos rimtumą liudija kariškių įsitraukimas į ligoninių aprūpinimą deguonimi ir deguonies eksporto iš Gudijos draudimas. Sveikatos apsaugos ministerija pabandė įvesti tam tikras priemones, skirtas užkirsti kelią infekcijos plitimui ir sutelkti sveikatos apsaugos sistemos resursams. Visų pirma, viešajame transporte buvo įvestas privalomas kaukių dėvėjimas, nustatytos administracinės atsakomybės už režimo nesilaikymą priemonės, sustabdytas tam tikrų rūšių įprastinės medicinos pagalbos teikimas poliklinikose. Tačiau naujos priemonės netruko net savaitės ir buvo atšauktos tiesioginiu Aleksandro Lukašenkos nurodymu.

Bendrą ligos plitimo ir sveikatos apsaugos sistemos situaciją apsunkina tai, kad pirmosios COVID-19 bangos metu 2020 metų pavasarį valstybės politikos klaidas kompensavo galinga pilietinės visuomenės ir privataus verslo mobilizacijos banga, nukreipta į kovą su infekcija. 2021 metais masinių represijų kontekste Gudijos visuomenė negali suteikti reikšmingos pagalbos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Represinė politika apsunkina ir medicinos sistemos funkcionavimą: gydytojai patiria politinį persekiojimą, yra atleidžiami iš darbo, dalis jų išvyksta iš šalies. Neoficialūs Gudijos medikų bendruomenės kanalai praneša, kad per pusantrų metų nuo koronaviruso epidemijos pradžios gydytojų trūkumas išaugo daugiau nei trigubai: nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst.

Regint tokią veiksmų seka galima teigti, kad valstybės politika išlieka nenuosekli, jei suformuluosime tai „minkštai“.

Vakcinacija

Gudijoje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo 2 mln. 882 tūkst. (30,7 proc. visų gyventojų), iš jų daugiau nei 2 mln. 214 tūkst. buvo paskiepyti pilnai (22,8 proc.). Santykinai žemas skiepijimo lygis paaiškinamas vakcinų ir skiepų įvairovės trūkumu (yra tik rusų ir kinų gamybos vakcinos), gyventojų skeptiškumu skiepijimo atžvilgiu ir prieštaringa valstybės politika, nuolat menkinančia koronaviruso grėsmę.

Gudija negauna jokių kitų vakcinų, išskyrus Rusijos ir Kinijos vakcinas. Tuo pačiu metu šalis atsisakė dalyvauti nemokamų vakcinų gavimo programoje pagal „Covax“ schemą. Iš esmės Gudija remiasi savo vakcinų gamyba, iš rusiškų komponentų pagamindama apie 90 000 „Sputnik V“ dozių per savaitę, arba apie 500 000 per mėnesį. Iki metų pabaigos planuojama sukurti visą rusiškų vakcinų gamybos ciklą. Į Gudiją reguliariai atkeliauja kinų sukurta vakcina: 2021 metų rugsėjį gauta nauja 1,5 mln. dozių kompanijos „Sinopharm“ pagamintos „Vero Cell“ vakcinos partija (iš jų 500 tūkst. vakcinos dozių, kaip neatlygintina pagalba).

Tačiau viso turimų vakcinų kiekio nepakanka, kad būtų išlaikytas aukštas skiepijimo lygis. Nepaisant valdžios teigimo, kad vakcinų yra pakankamai, nuolat gaunama žinių apie sutrikimus gaunant antrąją dozę arba apie kiniškų vakcinų trūkumą. Tarptautinio Rusijos vakcinos sertifikavimo nebuvimas ir ribotas „Sinopharm“ vakcinos sertifikato pripažinimas verčia gyventojus ieškoti galimybių skiepytis užsienyje. Kelionių bendrovės pradėjo organizuoti „skiepijimo keliones“ į Ukrainą ir Rumuniją, už kurias pirkėjai turi sumokėti nuo 170 iki 450 USD.

Baltic Internet Policy Initiative nacionalinės apklausos (2021 m. rugpjūčio mėn.) duomenys atskleidė, kad 59% Gudijos gyventojų nėra pasiruošę skiepytis. Pagrindinė atsisakymo skiepytis priežastis: šalutinio poveikio baimė (61 proc.) ir apskritai nepasitikėjimas vakcinomis. Tokias atsisakymo skiepyti priežastis kaip „nepasitiki turima vakcina“ ir „nepasitiki vyriausybe“ įvardija atitinkamai 38 ir 31 procentai respondentų.

Gudijos opozicijos lyderiai spalį kreipėsi į ES su prašymu suteikti šaliai 1 mln. vakcinų dozių ir gavo principinį sutikimą iš Europos Komisijos nario Olivério Várhelyi. Tačiau vakcinų pristatymas iš ES į Gudiją yra problemiškas dėl režimo pozicijos. Valstybės pareigūnai nuolat teigdavo, kad į šalį galima įvežti ir kitų vakcinų, tačiau tam trukdo skiepų temos ir epidemijos apskritai politizavimas. Po naujų Lukašenkos pareiškimų, kad „Baltarusijai nereikia vakarietiškų vakcinų“ arba kad „opozicijai reikia sertifikuotų vakcinų, kad galėtų keliauti į Vakarus gauti nurodymų“, vargu, ar kas nors iš režimo pareigūnų nuspręstų pradėti derybas dėl kitų vakcinų priėmimo į šalį.

Įvažiavimas ir išvažiavimas iš Baltarusijos Respublikos

Epidemiologinės priežastys naudojamos pateisinti piliečių išvykimo ir užsienio piliečių atvykimo į Gudiją apribojimams, nors iš tikrųjų jie yra daugiau politinio pobūdžio. Išvykti iš šalies piliečiai gali kartą per tris mėnesius ir tik pagal siaurą priežasčių sąrašą (studijos, darbas, leidimas gyventi užsienio valstybėje). Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, išskyrus turinčius leidimą nuolat ar laikinai gyventi Gudijoje, atvykimas į Baltarusijos Respubliką laikinai sustabdomas, tačiau su gana plačiomis išimtimis. Norint patekti iš „raudonosios zonos“ šalių sąrašo, reikės PGR tyrimo ir laikinos izoliacijos arba vakcinacijos sertifikato.

Ekonominės COVID-19 pasekmės

2020 metais ekonomika susitraukė 0,9%. Nuo 2020 metų pabaigos stebimas atsigavimas. Antrąjį 2021 metų ketvirtį augimas ženkliai paspartėjo ne tik atsižvelgiant į 2020 metų krizę, bet ir palyginti su 2021 metų I ketvirčiu, metiniame ekvivalente siekdamas 6 procentus. Pagrindinė augimo priežastis – ženkliai išsiplėtęs Baltarusijos eksportas, susijęs su sparčiu pasaulio ekonomikos atsigavimu po koronaviruso nuosmukio. Nepriklausomo ekonomikos centro BEROC prognozėmis, antrąjį pusmetį labiausiai tikėtinas „užsienio prekybos stebuklo“ išsekimas. Be to, tikimasi, kad ekonominiams rodikliams įtakos turės Vakarų sankcijos. Priklausomai nuo jų poveikio intensyvumo, labiausiai tikėtinas BVP augimo tempų diapazonas 2021 metais yra 1,7–2,4 %.